Dėl silpno vidaus vartojimo vietos plieno gamintojai perteklius nukreipia į neapsaugotas eksporto rinkas
Pirmąjį 2024 m. pusmetį Kinijos plieno gamintojai žymiai padidino plieno eksportą 24%, palyginti su 2023 m. sausio-birželio mėn. (iki 53,4 mln. tonų). Vietos gamintojai bando rasti rinkas savo produkcijai, kenčia nuo mažos vidaus paklausos ir mažėjančio pelno. Tuo pat metu Kinijos įmonės susiduria su iššūkiais eksporto rinkose dėl įvestų apsaugos priemonių, kuriomis siekiama apriboti Kinijos importą. Šie veiksniai sukuria sudėtingą aplinką Kinijos plieno pramonės plėtrai, kuri turi prisitaikyti prie naujų realijų tiek šalies viduje, tiek pasaulyje.
Staigus plieno eksporto iš Kinijos augimas prasidėjo 2021 m., kai vietos valdžios institucijos sustiprino paramą plieno pramonei reaguodamos į COVID-19 pandemiją. Dėl stabilios statybų sektoriaus vidaus paklausos 2021–2022 m. eksportas išliko 66–67 mln. tonų per metus. Tačiau 2023 metais statybos šalyje gerokai sulėtėjo, smarkiai krito plieno suvartojimas, dėl to eksportas išaugo daugiau nei 34% per metus – iki 90,3 mln.
Ekspertai mano, kad 2024 m. Kinijos plieno siuntos į užsienį vėl išaugs mažiausiai 27% per metus ir viršys rekordines 110 mln. tonų 2015 m.
2024 m. balandžio mėn., remiantis Global Energy Monitor, Kinijos plieno gamybos pajėgumai kasmet siekė 1,074 mlrd. tonų, palyginti su 1,112 mlrd. tonų 2023 m. kovo mėn. šalyje sumažėjo 1,1% per metus – iki 530,57 mln. t. Tačiau esamų pajėgumų ir plieno gamybos mažėjimo tempas vis dar neviršija akivaizdaus vartojimo mažėjimo tempo, kuris per 6 mėnesius sumažėjo 3,3 % per metus iki 480,79 mln. tonų.
Nepaisant silpnos vidaus paklausos, Kinijos plieno gamintojai neskuba mažinti gamybos pajėgumų, o tai lemia pernelyg didelį eksportą ir krentančias plieno kainas. Tai savo ruožtu kelia rimtų problemų plieno gamintojams daugelyje šalių, įskaitant Europos Sąjungą, kur vien per pirmuosius penkis 2024 m. mėnesius iš Kinijos buvo eksportuota 1,39 mln. tonų plieno (-10,3 % per metus). Nors šis skaičius kasmet mažėja, Kinijos gaminiai vis dar dideliais kiekiais patenka į ES rinką, apeinant galiojančias kvotas ir apribojimus per Egipto, Indijos, Japonijos ir Vietnamo rinkas, kurios žymiai padidino atitinkamų produktų importą pastaraisiais laikotarpiais.
„Kinijos plieno įmonės gali sau leisti kurį laiką dirbti nuostolingai, kad nesumažėtų gamyba. Jie ieško būdų, kaip parduoti savo produktus. Viltys, kad Kinijoje bus suvartojama daugiau plieno, nepasitvirtino, nes nebuvo imtasi veiksmingų statybų rėmimo priemonių. Dėl to matome, kad vis daugiau plieno iš Kinijos siunčiama į užsienio rinkas“, – sakė GMK centro analitikas Andrijus Gluščenka.
Vis daugiau šalių, susiduriančių su importo iš Kinijos antplūdžiu, taikydami įvairius apribojimus bando apsaugoti vietinius gamintojus. Antidempingo tyrimų skaičius visame pasaulyje išaugo nuo penkių 2023 m., iš kurių trys buvo susiję su Kinijos prekėmis, iki 14, pradėtų 2024 m. (liepos pradžioje), iš kurių dešimt buvo susiję su Kinija. Šis skaičius vis dar mažas, palyginti su 39 atvejais 2015 ir 2016 m., kai buvo įkurtas Pasaulinis plieno perteklinių pajėgumų forumas (GFSEC), smarkiai išaugus Kinijos eksportui.
2024 m. rugpjūčio 8 d. Europos Komisija paskelbė, kad pradedamas antidempingo tyrimas dėl tam tikrų rūšių karšto valcavimo plieno gaminių importo iš Egipto, Indijos, Japonijos ir Vietnamo.
Didėjant spaudimui pasaulinėms rinkoms dėl per didelio Kinijos plieno eksporto ir sugriežtintų kitų šalių apsaugos priemonių, Kinija yra priversta ieškoti naujų būdų, kaip stabilizuoti padėtį. Toliau plėtojant eksporto rinkas, neatsižvelgiant į pasaulinę konkurenciją, gali kilti tolesnis konfliktų paaštrėjimas ir nauji apribojimai. Ilgainiui tai gali turėti neigiamos įtakos Kinijos plieno pramonei, kuri pabrėžia būtinybę rasti labiau subalansuotą plėtros strategiją ir bendradarbiavimą tarptautiniu lygiu.
Paskelbimo laikas: 2024-08-15
